SPICÚȚ, spicuțuri, s. n. (Rar) Spiculeț. – Spic + suf. -uț. substantiv neutruspicuț
SPICÚȚ, spicuțuri, s. n. (Rar) Spiculeț. – Spic + suf. -uț. substantiv neutruspicuț
spicuț | nearticulat | articulat | |
nominativ-acuzativ | singular | spicuț | spicuțul |
plural | spicuțuri | spicuțurile | |
genitiv-dativ | singular | spicuț | spicuțului |
plural | spicuțuri | spicuțurilor |