PRINȚIPÁT s.n. v. principat. substantiv neutruprințipat
prințipat | nearticulat | articulat | |
nominativ-acuzativ | singular | prințipat | prințipatul |
plural | prințipate | prințipatele | |
genitiv-dativ | singular | prințipat | prințipatului |
plural | prințipate | prințipatelor |