GABLONȚ, gablonțuri, s. n. v. gablonz. substantiv neutrugablonț
gablonț | nearticulat | articulat | |
nominativ-acuzativ | singular | gablonț | gablonțul |
plural | gablonțuri | gablonțurile | |
genitiv-dativ | singular | gablonț | gablonțului |
plural | gablonțuri | gablonțurilor |